Erasmus+ išvyka į Prancūziją

Nuo mokyklos laikų visada norėjau tapti prancūzų kalbos mokytoja. Mokytoja tapau, tik ne prancūzų kalbos, o muzikos. Čia galima įžvelgti ir panašumus, juk prancūzų kalba tokia daininga... O ir mano meilė prancūzų kalbai niekur nedingo.  Visada žavėjausi Prancūzijos kultūra, menu, išskirtiniu prancūzų gyvenimo būdu, jų laisvės pojūčiu ir meile gyvenimui. Šiuo metu studijuoju prancūzų kalbą VU.  

Praėjusių metų rudenį pagal Erasmus+ projekto programą Pasvalio Petro Vileišio gimnazijoje viešėjo Prancūzijos Luaros slėnio Fontenay le Comte miesto, Notre Dame licėjaus 2 kurso (2 gimnazinė klasė) mokinys Mohamedas, kuris dvi savaites gyveno gimnazistės Miglės Adomavičiūtės šeimoje Pasvalyje ir kartu su 2a klasės mokiniais lankė pamokas mūsų gimnazijoje.  Šių metų  kovo 22 d. Miglė išvyko į Mohamedo gimtąjį miestą pasisemti naujos patirties: susipažinti su Prancūzijos mokymo sistema, kultūra, nauja aplinka, susirasti naujų draugų ir išbandyti gyvenimą vienai toli nuo namų. (atstumas nuo jos namų yra 2600 km)

Kad Miglė galėtų saugiai nukeliauti į Prancūzijos pietvakarinę dalį, kartu su ja  vykome ir mes, Pasvalio Petro Vileišio gimnazijos direktorė Gitana Kruopienė, mokytoja Simona Stapulionienė ir aš, mokytoja Dalia Baniulienė.

Palydėję Miglę turėjome galimybę iš arti stebėti Notre Dame licėjaus mokymo procesą. Stebėjome anglų kalbos, prancūzų kalbos literatūros, filosofijos pamokas vedant skirtingiems mokytojams, meno pamokas, saugaus elgesio mokymus. (Pasvalio Petro Vileišio gimnazijos Facebook puslapyje stebėjimo vizito metu apie atskiras mokymo/si veiklas informavo gimnazijos direktorė Gitana Kruopienė).

Stebėjimo pozicija leido mums pamatyti kur kas daugiau, nei įvairių mokymo metodikų žinojimas.

Į pamoką mokytojas ateina paskui save tempdamas nedidelį lagaminą, kuriame yra kopijuotos užduotys mokiniams.  Jokių vadovėlių, tik šiai pamokai skirta konkreti mokymosi medžiaga: tekstas ir užduočių lapas.

Mokytojui įeinant į klasę mokiniai atsistoja, taip išreikšdami jam pagarbą. Ekrane pateikiama mokymo medžiaga, iškeliami probleminiai klausimai. Mokiniai pateikia atsakymus, mokytojas juos rašo ekrane, kartu analizuoja, taiso. (kiekvienas mokytojas turi planšetę su klaviatūra, tai leidžia laisvai judėti klasėje, o klasės savo plotu yra gana nemažos). Mokiniai yra labai motyvuoti: dirba tyliai, vieni kitiems netrukdo, grupėse visi dirba aktyviai, iškilus klausimams ramiai laukia mokytojo pagalbos.

Mokymo metodai : rašymas, žodinė analizė, skaitymas, vaidybinė veikla, interviu, grupinis darbas, idėjų paieška konsultuojant mokytojui, integracinė kūrybinė  analizė rengiant projektus. Mokytojo užduotis pamokoje yra mokyti, ne drausminti ar „linksminti“ mokinius. Pamokose vyrauja rami, darbinė atmosfera. Mus nustebino mokinių sąmoningumas ir savo žinių bei gebėjimų objektyvus įsivertinimas.  Per stebėjimo vizitą pamokų metu neišgirdau nei vienos pastabos mokiniui.

Licėjaus teritorija yra labai didelė. Be pagrindinių, mokymuisi skirtų patalpų mokiniai turi savo laisvalaikio namą, kuriame leidžia savo laisvalaikį, ilsisi pertraukos metu. Licėjus turi savo restoraną. Maistas čia yra  labai skanus ir įvairus- ne veltui prancūzai garsėja savo virtuve- dienos pietūs čia  kainuoja apie 6-7 eurus. Licėjuje mokiniai praleidžia didžiąją dienos dalį. Pamokos prasideda 8 val. ir baigiasi apie 16- 17 val. Pamokos trukmė- 50 min. Pietų pertrauka trunka 1,5 val.

Mokiniai yra labai mandagūs, labai šiltai mus priėmė. Domėjosi mūsų kalba, šalies geografija, mūsų gimnazija. Labai emocingai ir su pavydu sureagavo į tai, kad pas mus pamokos baigiasi apie 15 val.  

Luara- ilgiausia Prancūzijos upė, tekanti per slėnį, o Luaros slėnis- dėl jo gamtinio ir kultūrinio reikšmingumo yra įtrauktas į UNESCO paveldo sąrašą. Tai-  pilių, vyno, gastronomijos, gamtos, renesanso epochos architektūrinės elegancijos kraštas.

La Rošelis (La Rochelle)- nuostabaus grožio, įspūdingos renesanso architektūros kupinas miestas- uostas su išskirtiniais miesto vartais į Atlanto vandenyną. Čia mes praleidome visą dieną: skanavome jūros gėrybių, eklerų, macaroncų, išskirtinių skonių rūšinių sūrių ir kitų prancūziškos virtuvės patiekalų. La Rošelį pažinome vaikščiodamos akmenimis grįstomis senamiesčio gatvėmis, grožėjomės šviesiais, smiltainio spalvos renesanso stiliaus statiniais.

Kelionė buvo ilga, sudėtinga, tačiau labai įspūdinga. Keliavome automobiliais, lėktuvais, metro, greitaisiais traukiniais. Keliaujant yra labai svarbu gera kompanija ir gera nuotaika, kuri mus ir lydėjo visą kelionę!

Ši kelionė mums dovanojo galimybę bendrauti su prancūzais jų gimtąja kalba. Labai myliu Lietuvą, bet dalis mano širdies priklauso ir Prancūzijai! Linkiu kiekvienam bent kartą apsilankyti šioje nuostabioje šalyje!