Tik atrastas ir puoselėjamas talentas sustiprina savivertę (literatūrinį renginį prisiminus)

Tik atrastas ir puoselėjamas talentas sustiprina savivertę

(literatūrinį renginį prisiminus)

                 Gegužės 13 dieną mūsų gimnazijoje įvyko literatūrinis renginys, skirtas rašytojos Ievos Simonaitytės 125 metų jubiliejui paminėti. Šį renginį organizavo lietuvių kalbos mokytoja Vitalija Indrišionienė su 3 klasės aukštesniojo srauto mokiniais.

                   Renginys prasidėjo daina „Gintarai“, kuria norėta žiūrovų mintis nukelti į Klaipėdos kraštą, iš kur ir buvo kilusi pati rašytoja. Ievos Simonaitytės gyvenimą trumpai pristatė vedėjai: Vytautė, Vėjūnė ir Redas. Po jų rašytoją išgarsinusio romano „Aukštujų Šimonių likimas“ siužetą pradėjo pasakoti Erika ir Eglė, pristatydamos Šimonių giminės istoriją bei legendas, pasakojamas iš kartos į kartą. Susipažinę su šeimos istorija, žiūrovai tęsė pažintinę kelionę, susitikdami su bajorų Šimonių atžalomis: keturiais broliais – Etmonu, Matu, Lukošiumi, Endriumi – ir    seserimis Lydija ir Jone, kurių istorijas pasakojo Rugilė, Kamilė V., Gintaras, Vykintas, Domantas ir Rokas. Tačiau netikėtai ramus Šimonių gyvenimas buvo nutrauktas baisiosios maro epidemijos, apie kurią gąsdinančiai pranešė Melita, o plačiau supažindino Agnė su Austina.  Ieva Simonaitytė – vienintelė lietuvių rašytoja, taip įspūdingai aprašiusi baisiojo 1709 metų maro vaizdus. Kadangi didžioji dalis Ievos Simonaitytės sukurtų kūrinių yra niūrūs, tragiški, norėdami pakelti nuotaiką Domas, Paula ir Aurika suvaidino epizodą iš minėto romano. Šis truputis etiudas pakėlė nuotaiką ne tik žiūrovams, bet ir aktoriams, renginio organizatoriams. Itin žaismingai ir lyriškai Paula Augėnaitė prabilo Urtės Šimonytės  žodžiais, o Domas Sakalauskas –  toks įsimintinas, šmaikštus Mikas, Urtę suviliojęs ir paniekinęs turtingų ūkininkų sūnus. Taip, skausmo rašytojos kūryboje nemažai, bet kartu tai labai spalvinga, įspūdinga Mažosios Lietuvos gyventojų, vadinamų lietuvininkais, gyvenimo enciklopedija.

                 Renginį papuošė ne tik puiki trečiokų vaidyba, bet ir dokumentinio filmo apie rašytoją ištraukos. Luoša, iš vargingos šeimos kilusi, be tėvo augusi rašytoja turėjo daug valios, užsispyrimo, kuris nugalėjo nuolat girdimas patyčias, o ilgos vienatvės valandos leido prabusti pasakotojos talentui.

             Renginio pabaigoje visi vedę bei jame dalyvavę mokiniai kartu padeklamavo Jurgio Zauerveino eilėraštį, Simonaitytės mylėtą ir, ko gero, daugybę kartų mintyse kartotą: „Lietuviais esame mes gimę, lietuviais turime ir būt“.

Eglė Čirvinskaitė, 3d